Šalpusnis – pavasario pranašas su gydomąja galia
Šalpusnis (Tussilago farfara) – viena iš pirmųjų žydinčių pavasario vaistažolių Lietuvoje. Šis ryškiai geltonas augalas ne tik džiugina akį po žiemos, bet ir nuo senų laikų naudojamas kaip veiksminga priemonė nuo kvėpavimo takų ligų. Šalpusnio lapai ir žiedai pasižymi stipriomis gydomosiomis savybėmis.
Botaninės savybės
Šalpusnis – daugiametis žolinis augalas, priklausantis astrinių (Asteraceae) šeimai. Jo žiedai pasirodo anksti pavasarį, dažnai dar esant sniegui. Žiedai – ryškiai geltoni, panašūs į mažas saulutes, išauga tiesiai iš šakniastiebio be lapų. Tik vėliau išauga stambūs, apvalūs, pilkšvai žali lapai, padengti pūkeliu apatinėje pusėje. Auga drėgnose vietose, upelių pakrantėse, grioviuose, pakelėse.
Gydomosios savybės
- ✔️ Slopina kosulį, veikia atkosėjimą skatinančiai
- ✔️ Mažina bronchų gleivinės uždegimą
- ✔️ Minkština kvėpavimo takų gleivinę
- ✔️ Turi antibakterinių ir priešuždegiminių savybių
- ✔️ Ramina kvėpavimo takų dirginimą
Naudojimas liaudies medicinoje
Liaudies medicina šalpusnį naudoja nuo senų laikų, ypač kvėpavimo takų ligoms gydyti:
- Šalpusnio arbata: ruošiama iš džiovintų lapų ar žiedų. Vartojama esant kosuliui, bronchitui, laringitui, astmai.
- Nuoviras: vartojamas išoriškai kaip burnos skalavimo skystis, esant dantenų uždegimui ar gerklės skausmui.
- Inhaliacijos: garai iš šalpusnio nuoviro padeda lengvinti kvėpavimą ir atpalaiduoti gleives.
Kaip rinkti ir džiovinti
Gydomiesiems tikslams renkami tiek šalpusnio žiedai (kovo–balandžio mėn.), tiek lapai (gegužę–birželį). Žiedai džiovinami greitai, paskleidus vienu sluoksniu pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Lapai skinami be stiebų, džiovinami taip pat pavėsyje. Tinkamai išdžiovinta žaliava turi išlikti ryškios spalvos, kvapni ir nelūžinėjanti.
Įdomūs faktai
- Šalpusnis lotyniškai vadinamas Tussilago, kas reiškia „kosulį malšinantis“ – tai tiesioginė užuomina į jo paskirtį.
- Šalpusnis laikomas vienu seniausių vaistinių augalų Europoje – minimas dar viduramžių gydymo traktatuose.
- Jo lapai – vieni didžiausių tarp vaistažolių, išsiskiria išskirtiniu pūkuotumu apačioje.
Atsargumo priemonės
Šalpusnis turi tam tikrų pirolizidino alkaloidų, kurie gali būti toksiški kepenims, jei vartojami dideliais kiekiais ar ilgą laiką. Dėl to rekomenduojama šalpusnį vartoti saikingai, ne ilgiau kaip 4–6 savaites iš eilės. Nėščiosioms, maitinančioms moterims ir mažiems vaikams šalpusnio preparatų vartoti nerekomenduojama.
Šis straipsnis pateikiamas informaciniais tikslais. Prieš vartojant vaistažoles gydymui, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.