Featured

Kiaulpienė – nuvertintas lauko lobis mūsų sveikatai

Kiaulpienė

🌼 Kiaulpienė (Taraxacum officinale)

🟩 Įžanga

Kiaulpienė – plačiai paplitęs augalas, dažnai laikomas piktžole, tačiau nuo seno žinomas dėl savo vertingų gydomųjų savybių ir įvairiapusio naudojimo tiek medicinoje, tiek kulinarijoje.

⚠️ Botaninės savybės

Kiaulpienė priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai, jos žiedai yra ryškiai geltoni, lapai dantyti, o šaknys – ilgos, mėsingos. Augalas dauginasi tiek sėklomis, tiek vegetatyviniu būdu ir dažniausiai auga pievose, pakelėse, kiemuose.

⚠️ Gydomosios savybės (vitaminai, mineralai, RPN)

Kiaulpienė pasižymi detoksikuojančiu, virškinimą skatinančiu, priešuždegiminiu, šlapimo išsiskyrimą gerinančiu poveikiu. Augale gausu vitaminų A, C, E, K ir B grupės vitaminų (ypač folio rūgšties). Viename žiede yra apie 2 % rekomenduojamos vitamino C paros normos, o 100 g šviežių lapų – net iki 300 % vitamino K RPN. Taip pat randama geležies, kalcio (187 mg / 100 g), kalio, magnio ir silicio. Kiaulpienės šaknys ypač vertinamos dėl inulino – prebiotiko, naudingo žarnyno mikroflorai. Flavonoidai, karotinoidai, seskviterpenai ir derva stiprina kepenų, tulžies pūslės ir inkstų funkcijas.

⚠️ Naudojimas liaudies medicinoje

Tradicinėje medicinoje kiaulpienės buvo naudojamos nuo viduramžių: šaknys virškinimo sutrikimams ir kepenims, lapai – kaip šlapimą varanti priemonė, o žiedai – sąnarių ir odos ligoms gydyti. Taip pat gaminami tepalai, tinktūros, nuovirai.

Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama vartoti 1–2 šaukštus džiovintos žaliavos 250 ml verdančio vandens, 2–3 kartus per dieną. Šaknų tinktūra – 10–15 lašų 3 kartus per dieną. Vaikams dozes būtina sumažinti ir naudoti tik pasitarus su gydytoju.

🔸 Šaknų naudojimas: naudojamos nuovirams ir kavos pakaitalui; padeda esant virškinimo, kepenų ir cukraus apykaitos sutrikimams.
🔸 Lapų naudojimas: vartojami kaip salotų ingredientas, diuretikas, šlapimo takų valymui.
🔸 Žiedų naudojimas: dažnai verdama kiaulpienių „medus“, gaminami aliejai ir tepalai sąnarių skausmui mažinti.
🔸 Kitų dalių naudojimas: stiebai naudojami odos karpoms ir žaizdoms tepti dėl latekso savybių.

Lapus rinkti pavasarį iki žydėjimo, žiedus – ką tik pražydusius sausu oru, šaknis – rudenį. Džiovinti gerai vėdinamoje vietoje, pavėsyje. Neperrinkti žiedai linkę pelyti, todėl būtina išskleisti plonai.

Kiaulpienės sėklos su parašiutais gali nuskristi net iki 5 kilometrų. Augalas simbolizuoja ištvermę ir gyvybingumą, naudojamas liaudies mene bei dainose.

Senovės kinų medicina naudojo kiaulpienes daugiau nei prieš 1000 metų. Europoje jos minimos nuo XI a. kaip kepenis valantis ir tulžį reguliuojantis augalas.

Kiaulpienės nereikalauja daug priežiūros, auga beveik visur. Dirva turėtų būti humusinga, šviesi vieta – palanki. Galima auginti kaip kultūrinį augalą dėl maistinės ir vaistinės vertės.

Kiaulpienių medus: 300 žiedų, 1 litras vandens, 1 citrina, 1 kg cukraus. Virti 2–3 val., supilstyti į stiklinius indus. Puikiai tinka arbatoms, sausainiams, net marinavimui.

Lapai dedami į salotas, sriubas; žiedai – į uogienes ir sirupus; šaknys – skrudinamos ir naudojamos kaip kavos pakaitalas. Kiaulpienių aliejus naudojamas masažui, kremams, serumo gamybai.

⚠️ Kontraindikacijos, atsargumo priemonės ir šalutinis poveikis

Gali sukelti alergines reakcijas, ypač žmonėms jautriems astrinių šeimos augalams. Nerekomenduojama vartoti sergantiems tulžies pūslės uždegimu, opalige ar turintiems inkstų akmenų. Būtina vengti perdozavimo, ypač vaikams.

📌 Atsakomybės atsisakymas

Visa pateikta informacija yra edukacinio pobūdžio. Prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.