🌼 Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium)
🟩 Įžanga
Siauralapis gaurometis – tai daugiametis žolinis augalas, dažnai vadinamas „ivan-čiaju“. Jis nuo seno vertinamas dėl savo švelnaus poveikio virškinimo sistemai, uždegimų mažinimo ir raminamųjų savybių. Tradicinėje liaudies medicinoje naudojamas kaip arbata, milteliai ar nuovirai, o šiandien populiarus dėl savo turtingos cheminės sudėties ir priešuždegiminio poveikio.
🌿 Botaninės savybės
Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) priklauso gauromečių (Onagraceae) šeimai. Tai iki 1,5 metro aukščio augalas, turintis ilgus, siaurus, lancetiškus lapus, rožinius arba purpurinius žiedus, susitelkusius į viršūninę kekę. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Auga pamiškėse, kirtimuose, laukuose, pievose ir net pakelėse. Gerai prisitaiko prie įvairių dirvožemio sąlygų, ypač po gaisrų – todėl dar vadinamas „ugnies augalu“.
🌱 Gydomosios savybės
(Kvėpavimo takai) – Siauralapis gaurometis veikia priešuždegimiškai, todėl naudojamas kvėpavimo takų uždegimų, bronchitų, gerklės skausmo atvejais. Jo taninai ir gleivės mažina sudirginimą, ramina audinius.
(Virškinimas) – Švelniai ramina skrandžio gleivinę, tinka esant gastritui, rėmeniui ar skrandžio spazmams. Gali būti naudingas viduriavimo ar žarnyno uždegimų atvejais.
(Prostata) – Vienas iš pagrindinių augalo panaudojimų – gerybinės prostatos hiperplazijos (BPH) simptomų mažinimas. Veiksmingai mažina šlapinimosi dažnį, uždegimą ir patinimą.
(Imunitetas) – Sudėtyje esantys antioksidantai (flavonoidai, taninai) stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
(Vitaminai) – Lapai ir žiedai turi vitaminų C, A, B grupės vitaminų.
1 g džiovintos žaliavos gali turėti apie
3–6 mg vitamino C (~7–10 % RPN),
šiek tiek karotinoidų ir mineralų: kalio, kalcio, magnio.
🍀 Naudojimas liaudies medicinoje
Tradicinėje Rusijos ir Rytų Europos medicinoje gaurometis nuo seno žinomas kaip „ivan-čiajus“. Naudojamas kaip fermentuota arbata prostatai, inkstams, žarnynui gydyti. Nuoviras rekomenduojamas esant šlapimo takų infekcijoms, karščiavimui, kosuliui. Milteliai ar tinktūros būdavo vartojamos uždegimams slopinti ar odos žaizdoms gydyti. Taip pat naudotas nervų sistemos raminimui, ypač esant nemigai ar nerimui.
Arbata: 1 arbatinis šaukštelis džiovintos žaliavos užpilamas 250 ml verdančio vandens, uždengti ir palaikyti 10–15 min. Gerti 2–3 kartus per dieną.
Tinktūra: 30–40 lašų, 2–3 kartus per dieną, užsigerti vandeniu.
Didelės dozės nerekomenduojamos ilgą laiką, ypač kartu su kitais raminamaisiais ar prostatos preparatais.
🔸 Šaknų naudojimas
Retai naudojamos, bet gali būti verdamos nuoviru ir vartojamos kaip valomasis gėrimas arba išoriškai žaizdoms plauti.
🔸 Lapų naudojimas
Dažniausiai naudojama dalis. Lapai renkami žydėjimo metu, džiovinami arba fermentuojami arbatai. Naudojami virškinimui, prostatai, nervinei sistemai stiprinti.
🔸 Žiedų naudojimas
Žiedai naudojami arbatai, turtingi flavonoidų ir antioksidantų. Turi švelnų skonį, pagerina nuoviro savybes.
🔸 Kitų dalių naudojimas
Sėklos retai naudojamos. Stiebai paprastai neįtraukiami į vaistinę žaliavą.
Lapus ir žiedus rinkti žydėjimo pradžioje, kai augalas pilnai išsiskleidęs. Nerekomenduojama rinkti pakelėse ar užterštose vietose. Džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba 40 °C temperatūroje džiovyklėje. Fermentavimui: šiek tiek padžiovinti, tada sutrinti ir laikyti šiltai 1–2 dienas, kol įgauna kvapą.
Po gaisrų gaurometis yra vienas pirmųjų augalų, kurie atauga. Dėl šios savybės vadinamas „ugnies augalu“. Fermentuota gauromečio arbata Rusijoje buvo vadinama „ivan-čiajum“ ir plačiai vartota dar prieš atvežant kinų arbatą.
Siauralapis gaurometis nuo seno buvo vartojamas Šiaurės ir Rytų Europoje, ypač Rusijoje, kaip populiarus gėrimas. Iki XX a. pradžios fermentuotas gaurometis buvo eksportuojamas į Angliją kaip „Rusijos arbata“. Sovietmečiu šis naudojimas sumenko, bet XXI a. vėl populiarėja kaip sveikatai palankus augalas.
Auga savaime daugelyje Lietuvos vietovių, bet galima ir sėti. Sėklas sėti pavasarį į drėgną, purią žemę. Mėgsta saulėtas vietas, toleruoja prastą dirvožemį. Pirmąjį derlių galima rinkti antraisiais metais.
Fermentuota gauromečio arbata: surinktus lapus šiek tiek padžiovinti, tada susukti tarp delnų ir palikti fermentuotis 1–2 paras. Džiovinti 40–50 °C temperatūroje. Gerti kaip juodąją arbatą.
Imuniteto stiprinimo nuoviras: 1 valg. šaukštas žaliavos užplikyti 300 ml vandens, virti 5 minutes, gerti po puodelį 2 kartus per dieną.
⚠️ Kontraindikacijos, atsargumo priemonės ir šalutinis poveikis
Nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims be gydytojo konsultacijos. Gali sąveikauti su raminamaisiais vaistais. Ilgalaikis vartojimas labai didelėmis dozėmis nerekomenduojamas. Retais atvejais gali sukelti alergines reakcijas.
📌 Atsakomybės atsisakymas
Informacija šiame straipsnyje pateikta edukaciniais tikslais ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Prieš vartojant bet kokius augalus ar papildus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Žymos:
Virškinimas, Kvėpavimo takai, Prostata, Imunitetas, Vitaminai