Featured

Dilgėlė – gamtos stiprybės šaltinis

Dilgėlė – gamtos stiprybės šaltinis

Dilgėlė (Urtica dioica) – tai viena vertingiausių laukinių vaistažolių Lietuvoje. Nepaisant to, kad dažnai siejama su „geliančiu“ augalu, dilgėlė turi išskirtinių gydomųjų savybių, vertinamų liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje.

Botaninis aprašymas

Dilgėlė yra daugiametis, 60–150 cm aukščio augalas. Jos stiebai ir lapai padengti smulkiais plaukeliais, kurie liečiant sukelia dilgčiojimą. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo, dažniausiai auga drėgnose pievose, pamiškėse, grioviuose, pakelėse.

Cheminė sudėtis

Dilgėlės lapuose ir stiebuose gausu:

  • Vitaminų: A, B2, C, K
  • Mineralų: geležies, kalcio, kalio, magnio
  • Chlorofilo – natūralaus kraujo valiklio
  • Flavonoidų ir taninų

Naudingosios savybės

Dilgėlė pasižymi šiomis gydomosiomis savybėmis:

  • Kraują stiprinanti: padeda esant mažakraujystei
  • Priešuždegiminė: tinka esant sąnarių ligoms
  • Šlapimo išsiskyrimą skatinanti: valo organizmą
  • Vitaminų šaltinis: stiprina imunitetą, padeda atsigauti pavasarį

Vartojimo būdai

  • Arbata: džiovinti lapai užplikomi vandeniu, geriama esant nuovargiui, silpnumui
  • Šviežios sultys: spaudžiamos iš jaunų lapų (atsargiai, su pirštinėmis!)
  • Maistui: sriuboms, troškiniams – veikia kaip špinatai
  • Plaukams: nuoviru skalaujami plaukai nuo slinkimo ir pleiskanų

Kada rinkti ir kaip džiovinti

Jauni dilgėlių lapai skinami pavasarį, prieš žydėjimą. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, išdėliojus plonai. Saugoti nuo drėgmės.

Kontraindikacijos

Nerekomenduojama vartoti:

  • Nėščioms moterims (gali skatinti gimdos susitraukimus)
  • Esant padidėjusiam kraujo krešėjimui

Įdomu!

Senovėje dilgėlė buvo laikoma apsauginiu augalu nuo piktųjų dvasių, o jos pluoštas naudotas virvėms ir audiniams gaminti.

Išvada

Dilgėlė – tai ne tik piktžolė, bet ir galingas augalas mūsų sveikatai. Įtrauk ją į savo kasdienybę, ir pajusk gamtos galią.